gogelis

gógelis sm. (1), gògelis (1) gogla, žioplys: Jis tikras gógelis – jam vis kitaip išeina kaip kitiems Šk. Kaip koks gógelis – išėjęs ir goglinėja Gs. Su tokiu gògeliu neverta prasidėt Skr. O tu gògeli! Skr.